- uosti
- úosti, úodžia, úodė (úodo DūnŽ) tr., intr. KBII149, K, Š, DŽ, uõsti, uõdžia, uõdė DrskŽ
1. R292, MŽ391, K, KII132,357, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, ŽŪŽ156, KŽ, Kr, Pj traukti orą pro nosį, norint pažinti kvapą: Uodžiù ir nieko neužuodžiu, nieko nėra Žln. Úodžiu i nesuuodžiu, kas te smirda Dglš. Karvė, pakėlus galvą, úodžia ir úodžia Aps. Uodžia [karvė] net ausis pastačius, gal mato ką Klt. Atalėkė žvėris, tik úodžia, úodžia Ad. Nė[ra] ko kąsti, nė[ra] ko úosti – nūluoba viena tų bulvelių Žd. Jau uodi, kuo puodai kvepia rš. Bulius pučia šnerves, uodžia orą, neramiai trypia V.Bub. Uodžiamasai nervas E. Uodžiamoji liauka rš. Uodžiamasis svogūnas (Bulbus olfactorius) EncIV1027. Uodžiamosios plokštelės KlK46,41. Ir uodė viešpats aną mielą roką Ch1Moz8,21. | prk.: Jau biskį sveikiau, tai tik uõdžia (dairosi) per langus, kad vėl kur Krok. ^ Úosk į savo (tavo B1017) antį Sch101; J, N, ST379. Einu keliu – stūkso, žiūriu – rūkso, paspiriu – ritasi, uodžiu – smirdi, kandu – šūdas (kuodelis, kamuolys) B540, PrLXVII38, ST475. | refl.: Priesienėj uodėsi karbolis ir eteras rš. Išleido visą amonjaką, kad nori, nueik, pažiūrėk, da gal bosas úodžias Slm.
2. N, KII357, L, DŽ, NdŽ prk. jausti, numanyti: Ir úodžia, kur kas samagoną daro Švnč. Ji, rodos, uoste uodė, kad šinkorius nori padaryti kokį nors suktumą Ašb.
3. refl. prk. bendrauti, tartis, draugauti: Ji úosdamos susiuodė ir suėjo į kuopą J. Jau jie išvien úodžias – greit galėsma šokt [vestuves] Slm.
◊ žẽmė úodžiasi; žẽmę úodžia artėja mirtis: Gudonas – tai tas visų seniausias – jau jam gal nebetoli žemẽlė úodžias Pbr. Aš paslenkus, ale i ana jau žẽmę úodžia Klt.\ uosti; apuosti; atuosti; išuosti; nuuosti; pauosti; prauosti; suuosti; užuosti
Dictionary of the Lithuanian Language.